- viduramžis
- 2 viduram̃žis, -ė adj. (2) NdŽ, DŽ1, vidùramžis (1) Krn, Kp, Plt, Bt, vidurámžis (1) Lnkv; KŽ kuris vidutinio amžiaus, pusamžis: Vidùramžis žmogus – ir pamirė Sg. Kitas vidùramžis nebetura atminties Rsn. Kitą vidùramžį žmogų pjauna mirtis, kitą senelį Šd. Kada vidùramžiai [žmonės], skyrius [amžiaus] ne taip jau baisiai Šln. Tas našlys toks vidùramžis buvo, da naujos pačios ieškojo Mžš. Nežinau, kiek jis turi metų, jau vidùramžis žmogus Vel. Sẽniai šnekasi, vidùramžiai šoka Rgv. Buvo tai viduramžis vyras, su raudonu, apvaliu kai obuolys veidu A.Vaičiul. Vieni jauni, kiti viduramžiai vyriškiai, bet visi petingi ir žaliūkai A1885,25. Senoji karta ir viduramžės moterys (40–60 m.) šneka gryniausia lietuvių kalba GK1939,111. | Malkų galėtume pasigaminti iš jaunuolynų ir viduramžių medynų sp.
Dictionary of the Lithuanian Language.